Atsiprašome,
bet į šią internetinę svetainę gali patekti tik tie asmenys, kurie jau yra sulaukę 20 metų.
Lageris – tai dažniausiai skaidrus ir lengvas, žemutinės fermentacijos alus, subrandinamas šaltyje. Priklausomai nuo naudojamo salyklo, lageris gali būti nuo vaiskiai geltonos iki juodos spalvos, o pagal apynių suformuotą skonį – nuo salsvoko iki kartaus. Tradicija nokinti alų šaltuose rūsiuose žinoma Bavarijoje nuo XVII amžiaus (vok. lagern – išlaikyti), tačiau lagerio gamyba pramoninėse daryklose išplito XIX a. viduryje, pramoninėse daryklose pradėjus naudoti garo variklius, šaldymo mašiną ir išskyrus Saccharomyces carlsbergensis mieles, kurios po fermentacijos nusėda indo apačioje (todėl ji ir vadinama žemutine fermentacija). Šiuo metu šio tipo alus tai – populiariausias alus Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje, jis sudaro apie 85% visų pasaulyje parduodamų alaus rūšių.
Pilsner alų iš minkšto vietos vandens, šviesaus salyklo ir aromatingų apynių pirmasis išvirė aludaris Josephas Grolis 1842 metais Čekijos Pilzeno mieste. Vaiskios aukso spalvos, lengvas alus tapo tikra Bohemijos legenda, ir XIX amžiuje išplito po visą Europą ir pasaulį. Nuo to laiko šį alų verda ir alaus meistrai Lietuvoje. Pilsneris paprastai būna 4-5% stiprumo, tvirtos baltos putos, intensyvoko apynių kartumo ir yra ypač populiarus karštais vasaros mėnesiais.
Šviesusis lageris verdamas naudojant šviesųjį Pilzeno tipo ar sodresnį Miuncheno salyklą, todėl dažniausiai būna gilios aukso spalvos, o jo stiprumas paprastai viršija 4,5% alkoholio tūrio. Kartais šviesusis lageris brandinamas ilgiau, kad jame geriau atsiskleistų alaus kūningumas bei kilmingų apynių aromatas. Žemos fermentacijos šviesusis „Premium“ ar „Export“ alus – kiekvienos daryklos pasididžiavimas. Lietuvos aludariai moka pateikti aukštos kokybės šviesųjį lagerį – štai 1997 metais Floridoje (JAV) vykusiame „Cheer Beers“ festivalyje pirmąjį apdovanojimą gavo „Utenos“ alus. 2004 metais Pasaulio alaus taurėje auksu „Munchner – style Helles“ kategorijoje buvo apdovanotas Panevėžio darykloje verdamas „Kalnapilis Export“, o 2005 metais Pasaulio alaus čempionate aukščiausiais įvertinimais buvo išskirtos net trys „Gubernijos“ alaus darykloje verdamo lagerio rūšys – „Gubernijos ekstra“, „Žalgirio“ ir „Ledo“.
Šviesus arba blyškus žemutinės fermentacijos alus (angl. pale lager) Lietuvoje paprastai verdamas kiek stipresnis, nei įprasta Europoje ar kitur pasaulyje. Tradicinis šviesusis lietuviškas alus būna nuo vaiskiai geltonos iki šviesiai bronzinės spalvos. Jo stiprumas gali svyruoti nuo 4 iki 8 % alkoholio tūrio. Šiame gaiviame aluje jaučiasi švelnus salyklo ir apynių derinys, jis būna lengvai karbonizuotas. Priklausomai nuo aludario noro, šis alus gali būti tiek skaidrus, tiek nefiltruotas.
Dortmunderis (Dortmunder/European-Style Export) – šis alus buvo sukurtas Vokietijos uoste Dortmunde iš kieto vandens, Pilzeno tipo salyklo, kilmingų apynių ir vokiškų alaus mielių. Jo stiprumas įprastai būna tarp 5 ir 6%, jame subalansuotas vidutinis kūningumas ir apynių kartumas, su lengvu salyklo saldumo poskoniu. Lietuvos aludariai ištobulino Vokietijoje atsiradusio stiliaus alaus gamybą, ir dažnai šioje kategorijoje pirmauja tarptautiniuose alaus konkursuose. Prestižiškiausiame pasaulio aludarių konkurse, 2012 metų Pasaulio alaus taurėje, „Dortmunder / European Style Export“ kategorijoje pirmąją vietą iškovojo „Švyturio Ekstra“, antrąją – Tauro „Tradicinis“ alus. „Ekstra“ alus „Dortmunder / European Export“ stiliaus kategorijoje yra pelnęs Pasaulio alaus čempionato Aukso medalį, Pasaulio alaus taurės Sidabro medalį bei Stokholmo alaus festivalio Aukso medalį. 2006 metų Pasaulio alaus taurėje šio stiliaus kategorijoje alaus bronzos medalį iškovojo „Kalnapilio Grand“ alus.
„Bock“ stiliaus alus (kadaise Lietuvoje dar vadintas „ožiniu“) – tai sodraus gintaro spalvos, turtingo salyklo skonio ir natūraliai stiprus alus (nuo 6,3 iki 7,5%). Tai – Vokietijos mieste Einbeke pirmą kartą išvirtas stiprus alus, paplitęs ir Lietuvoje, tinkamas mėgautis ir šaltais žiemos vakarais. Lietuvos aludarius pasaulyje garsina Panevėžio „Kalnapilio“ alaus darykloje verdamas „7.30“ alus, dar 1997 metais pripažintas geriausiu Baltijos šalių alumi, 2004 metais iškovojęs Pasaulio alaus taurės auksą, o 2010 m. – sidabrą „German Style Bock / Maibock“ kategorijoje.
„Doppelbock“, dvigubos fermentacijos, alus pirmą kartą buvo išvirtas Miuncheno darykloje „Paulaner“ 1780 metais ir pavadintas „Salvator“ vardu. Šis lageris pasižymi tuo, jog alaus skonyje ir aromate dominuoja salyklas, o poskonyje jaučiamas lengvas apynių kartumas, lengva karbonizacija bei didelis stiprumas (nuo 7 iki 12 %). Vokietijoje laikoma, kad „doppelbock“ gali vadintis bet koks pilno kūno alus, kurio pradinis misos tankis siekia 18 Plato laipsnių, nors paprastai jis būna tamsios gintaro ar net rudos spalvos. Lietuvoje savitas „doppelbock“ versijas sukūrė Klaipėdos („Adler Bock“) ir Rinkuškių („Prieš ir Po“, „Missing Elf“) aludariai. „Švyturio Alder Bock“ 2011 metais gavo tris žvaigždutes „Superior taste award“ apdovanojimuose.
Tamsusis lageris išgaunamas, kai į pagrindinį salyklą įmaišoma papildomai tamsaus karamelinio ar net šokoladinio ir juodojo salyklo. Tamsios salyklo rūšys išgaunamos skrudinant įprastinį miežių salyklą, ir leidžia aludariams išgauti norimos spalvos alų – nuo gintarinio iki beveik nepermatomo juodo. Karamelinis salyklas ne tik nulemia alaus spalvą, bet ir saldų salyklinį jo turinį, neretai nustelbiantį apynių aromatą.
Europietiškas tamsusis lageris verdamas šviesųjį salyklą papildomai sumaišius su karameliniu arba juoduoju.
Toks alus pasižymi vidutiniu kūningumu (stiprumas nuo 4.4 iki 5.4%), turtingo rubino ar juodo aksomo spalva, sodria puta ir subtiliu apynių kartumu. Šis alus dėl savo lengvumo ir gaivumo dar kartais vadinamas „juoduoju pilsneriu“. Vienas jų pavyzdžių Lietuvoje – Utenos aludarių verdamas „Utenos Dark“.
Šio stiliaus atsiradimas siejamas su legendiniu Spaten alaus daryklos meistru Gabrieliu Sedlmayru. Vokiečių aludariai šį alų virdavo šaltuoju metų periodu, kad būtų užtikrinta itin žema fermentavimo ir brandinimo temperatūra. „Kovo“ alus – dažniausiai tamsaus gintaro ar oranžinės spalvos alus, pasižymintis tvirta puta ir karamelinio salyklo sukurtu saldoku skoniu. Šis alus yra kiek stipresnis, nei įprastinis tamsus lageris – nuo 4.8 iki 5.7%. Lietuvos aludarius garsina dar 1961 metais sukurtas „Švyturio Baltijos“ alus, kuris 2002 metais iškovojo Pasaulio alaus taurės bronzos medalį, 2008 metais tarptautinėje „Sibiro mugėje“ – „Didįjį aukso medalį“, o 2009 metais – ir tarptautinio konkurso „The Australian International Beer Award“ apdovanojimą, 2011 „Superior taste award“ įvertintas aukščiausiu trijų žvaigždučių apdovanojimu.
Dunkel – tai alus, kurį Europos aludariai virdavo iki ištobulinant šiuolaikinį pilsnerį ir lagerį. Šis iš sodraus Miuncheno ir karamelizuoto salyklo išgaunamas alus pasižymi tamsaus gintaro spalva ir ruda puta. Alaus skonyje dominuoja saldus salyklas, aiškiai nustelbiantis vos juntamą apynių kartumą ir aromatą. Šis tamsus lagerio alus paprastai būna nuo 4,8 iki 5,6 % stiprumo. Tamsusis alus Lietuvoje turi nedidelį, tačiau ištikimą gerbėjų ratą.
Tai unikalus, regione aplink Baltijos jūrą susiformavęs alaus stilius. Tradicinį elį porterį primenančios spalvos ir kūningumo alus yra brandinamas šaltyje, su apatinės fermentacijos (lagerio) mielėmis, brandinimas trunka mažiausiai tris mėnesius. Tokį netikėtą posūkį nulėmė istorinės aplinkybės, Napoleono karų laikais uždraudus į Rusijos imperiją tuo metu čia labai populiaraus porterio eksportą iš Anglijos. Todėl vietos žemių aludariams teko iššūkis sukurti tradicinio porterio skonio ir spalvos, tačiau žemutinės fermentacijos alų. Kelių rūšių – šviesus, karamelizuotas ir degintas – salyklas nulemia tamsaus rubino ar visiškai juodą alaus spalvą. Baltijos porteryje dominuoja salyklo derinio sukurti džiovintų vaisių, karamelės ir kavos poskoniai, ir tik labai silpnas apynių aromatas. Šio tamsaus alaus stiprumas būna tarp 6 ir 9%. Baltijos porteris Lietuvoje buvo verdamas nuolatos, o dabar šalies alaus daryklas garsina „Volfas Engelman Imperial Porteris“, „Utenos Porteris“ ar „Tauro Porteris“, gaminamas net iš penkių skirtingų salyklų.
Elis – tai pirmasis alaus tipas, kuris buvo verdamas nuo seno, kol dar nebuvo išrasta šalta žemutinė fermentacija. Šis aukštutinės fermentacijos alus fermentuojamas 15-24°C temperatūroje, ir dėl joje susidarančių esterių turi salsvą, vaisinį skonį. Eliai tradiciškai verdami iš miežių ir dažnai maišomi su kviečių salyklu, pridedant apynių, kurie subalansuotų intensyvų saldų, „sviestinį“ skonį. Senovėje elis buvo dar kartinamas kraujažole, gailiais ar viržiais; tačiau nuo XIV a. aludariai vieningai tam ėmė naudoti apynius. Angliškas ale terminas yra kildinamas iš indoeuropiečių prokalbės šaknies *alu-, kuri atsispindi ir šio gėrimo pavadinime tose šalyse, kur jis buvo išplitęs – senovės anglų alu ar ealu, saksų alo, skandinavų öl/øl, suomių ir estų olu, baltų alu ar alus. Senovinis lietuviškas alus, iki atsirandant pramoninei gamybai, taip pat buvo viršutinės fermentacijos (kai savo darbą atlikusios mielės iškyla į rauginimo talpos viršų), tai yra – elis.
Kvietinio alaus stilius susiformavo Bavarijoje, kurioje aukštutinės fermentacijos alus žinomas nuo seniausių laikų. „Baltu“ jis pradėtas vadinti dar viduramžiais, nes iš šviesaus kvietinio salyklo išvirtas alus ženkliai skyrėsi nuo iš miežinio salyklo gaunamo alaus. Dėl griežto vokiško Alaus grynumo įstatymo ir lagerio išpopuliarėjimo kvietinis alus prarado savo pozicijas ir vienu metu buvo laikomas tik regioniniu bavarišku stiliumi, kol maždaug apie 1965 metus prasidėjo jo atgimimas. Pagal vokiškąją tradiciją, weizen alus gaminamas iš salyklo derinio, kuriame ne mažiau kaip pusę sudaro kviečių salyklas. Priklausomai nuo technologijos, kvietiniai alūs gali būti drumsti (Hefeweizen), krištolo tyrumo (Kristalweizen) ar su karameliniu salyklu išgauti tamsieji (Dunkelweizen). Hefeweizen išsiskiria fenolių suformuotu specifiniu vaisiniu (bananiniu, gvazdikėlių ar kardamono) aromatu ir skoniu, vos juntamu apynių pėdsaku, aukšta karbonizacija ir todėl stora, tiršta puta. Tai lengvas savito skonio alus, tradiciškai skirtas atsigaivinti vasaros metu, dabar populiarus visus metus – ypač, pateikiant aukštoje taurėje su skiltele citrinos. Lietuvos aludariai taip pat ženkliai prisidėjo prie šio stiliaus atgimimo ir išpopuliarėjimo pastaraisiais metais – štai „Gubernijos Kvietinis Baltas“ alus 2004 metais buvo apdovanotas Pasaulio alaus čempionate aukso medaliu, o „Švyturio Baltas“ – 2009 metų Pasaulio alaus čempionato sidabro medaliu, taip pat 2007 m. Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos milžinės „Tesco“ rengiamuose geriausio produkto rinkimuose buvo pripažintas kvietinio alaus kategorijos nugalėtoju, 2010-aisiais „Superior taste award“ apdovanojimuose gavo dvi žvaigždutes.
Tarp daugelio tradicinių elių stilių, Lietuvos aludariai pastaraisiais metais dažnai renkasi rusvos spalvos angliško stiliaus elį. Toks alus paprastai būna vidutinio ar lengvo kūningumo, skrudinto salyklo bei švelnios karamelės aromato, pasižymi švelnia rūgštele ir išraiškinga „korėta“ puta. Fermentuojant jį 15-24 °C temperatūroje, išsiskiria esterių ir kitų aromatinių junginių, kurie salykliniame skonyje kuria vaisių, karamelės, riešutų, bananų ar džiovintų slyvų tonus. Rusvas elis paprastai būna nestiprus (3.5-6%), ir gali būti laikomas „lengvesniu“ tradicinio porterio broliu. 2010 metais Lietuvos rinkoje debiutavo pirmasis šio stiliaus alus – „Kalnapilio“ alaus daryklos nuolatinei gamybai pasirinktas „Kaštonų“, o jau 2012 metais „Gubernijoje“ gaminamas „Tamsusis elis“ buvo įvertintas Pasaulio alaus čempionato aukso medaliu. „Švyturio“ aludarių verdamas „MemelBrau“ alus taip pat yra priskiriamas Brown ale stiliui.
Šiuolaikinės technologijos Lietuvos aludariams atvėrė naujas kūrybos galimybes – dabar jie gali ne tik pasirinkti specialiai paruoštą vandenį ar unikalų apynių iš viso pasaulio derinį, bet ir eksperimentuoti ruošdami salyklą bei parinkdami fermentacijos būdą. Lietuvos aludarių gildijos nariai jau garsėja ir netradiciniu, pasaulyje pripažintu unikaliu alumi. Pasaulio taurės auksą yra iškovojęs „Tauras su Medumi“ – išskirtinio skonio alus, kurio gamyboje buvo panaudotas natūralus lietuviškas liepžiedžių medus. Mažiausias Lietuvos aludarių gildijos narys – Vilniaus mikrobravoras „Prie Katedros“ – taip pat teikia išskirtinės receptūros alų su medumi.
![](<a target="_blank" href="http://www.utenosalus.lt"> <img width="129" height="87" alt="Alus, alus akcija, alaus" src="images/utenos-alus-logo.jpg"></img> </a>/){kind=logo}
