DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI

Kas yra „High Gravity“? Ar „High Gravity“ naudojamas verdant alų?

Lietuvoje „High Gravity“ terminu apibrėžiamas alaus gamybos būdas, kuomet verdama viena stipri alaus misa ir, skiedžiant ją specialiu vandeniu bei naudojant dažiklius, saldiklius ir kvapiąsias medžiagas, iš jos sukuriama daug skirtingų alaus rūšių. Tokios technologijos Lietuvos aludarių gildijos nariai nenaudoja: kiekvienai alaus rūšiai misa yra verdama atskirai, nėra naudojami nei dažikliai, nei saldikliai, nei kiti konservantai. Visas naudojamas sudėtines dalis ir alaus gaminimo būdą Lietuvoje griežtai apibrėžia Alaus gamybos reglamentas.

Lietuvos Alaus gamybos reglamentas griežtai reguliuoja alkoholio koncentraciją aluje. Dėl šios priežasties naudojama alkoholio koncentracijos balansavimo technologija, kuomet, esant poreikiui, filtravimo metu pridedama papildomo vandens. Tokiu būdu užtikrinama, kad alkoholio koncentracija aluje tiksliai atitiktų ant etiketės nurodomą koncentraciją, o pirkėjas gautų tiksliai tokį produktą, kokį renkasi. Mūsų naudojama alkoholio kiekio balansavimo technologija atitinka Lietuvos alaus reglamento reikalavimus.

Ar tiesa, kad iš vienos išvirtos alaus misos, iš vienos alaus bazės yra gaminama daug alaus rūšių?

Alus gaminamas iš keturių sudėtinių dalių – vandens, salyklo, apynių ir alaus mielių. Skirtingo stiliaus, skirtingų gamintojų alaus rūšims yra naudojami įvairūs, būtent tam konkrečiam alui pritaikyti salyklai, apyniai ir mielės. Todėl kiekvienai rūšiai yra verdama atskira alaus misa.

Ar didžiųjų aludarių alus – „iš miltelių“? Ar dedama cheminių priedų?

Alus gaminamas iš vandens, miežių salyklo ir apynių, pridedant alaus mielių. Šis būdas – vienintelis ir nepakitęs nuo pat alaus atsiradimo laikų. Jokios kitos sudėtinės dalys alaus gaminimui nereikalingos.

Galima paminėti nebent tai, kad salyklas (daugiausiai Lietuvoje užauginti daiginti miežiai) prieš virimą būna sumalamas ir gali priminti duonos miltus. Iš čia ir galėjo kilti nesusipratimas.

Visas naudojamas sudėtines dalis ir alaus gaminimo būdą Lietuvoje griežtai apibrėžia Alaus gamybos reglamentas. Pagal jį, bet kokie priedai, jeigu jie būtų dedami, turėtų būti nurodyti etiketėje. Toks alus, kuriame būtų daugiau nei keturios pagrindinės sudėtinės dalys, turėtų būti vadinamas specialios technologijos alumi.

Lietuva turi vieną griežčiausių Europoje Alaus gamybos reglamentų. Šis pagrindinis alaus gamybos dokumentas neleidžia į alų dėti jokių konservantų ir jokių sintetinių priedų. Kaip griežtai laikomasi reglamento, tikrina Žemės ūkio ministerija ir už maisto kokybę atsakingos tarnybos. Už reglamento nesilaikymą numatytos sankcijos, o kai kuriais atvejais gresia netgi prarasti alaus gamybos licenciją. Tai ne patariamojo pobūdžio, o griežtos atskaitomybės dokumentas.

Kiek laiko brandinamas alus? Ar pagreitinama alaus gamyba vasarą – naudojamos brandinimo pagreitinimo technologijos?

Alaus gamybos procesas trunka visuomet tiek pat, ir metų laikas tam neturi jokios įtakos. Proceso trukmę lemia:

Fermentavimas mielėmis. Populiariausiai Lietuvoje lagerio alaus rūšiai tam reikia apie 7 dienų.

Alaus brandinimas talpose. Populiariausiai Lietuvoje lagerio alaus rūšiai tam reikia apie 14 dienų. Nišinėms rūšims, tokioms kaip porteris ar dvigubos fermentacijos alus, – apie 21 dienos.

Visas alus tiek žiemą, tiek vasarą yra verdamas, fermentuojamas ir brandinamas laikantis šių terminų. Kadangi tai yra natūraliai vykstantys procesai, jų nei pagreitinti, nei sulėtinti negalima. Alaus nerekomenduojama brandinti ilgiau nei nurodyta, nes jo skonis keičiasi.

Ar tiesa, jog alui virti naudojami apynių pakaitalai?

Gildijos nariai naudoja tik apynius, o ne jų pakaitalus. Apyniai suteikia alui kartumą ir specifinį aromatą, taip pat turi įtakos alaus putos susidarymui – ji tampa standesnė ir gausesnė. Dėl unikalios šių augalų sudėties, jų neįmanoma niekuo pakeisti, nes pablogėtų alaus kokybė.

Kas yra „gyvas“ ir „negyvas“ alus?

Terminu „gyvas alus“ gali būti vadinamas nepasterizuotas ir nefiltruotas arba filtruotas alus, jeigu jame iki galiojimo termino pabaigos 1 milimetre alaus yra ne mažiau kaip 0,1 milijono gyvų mielių.

Tačiau netgi ir pasterizuoto lietuviško alaus galiojimo laikas yra apie 4-6 mėnesius – tai tikrai mažai, lyginant su importuojamu alumi, galiojančiu 1-2 metus, ir liudija mūsų alaus gamybos natūralumą ir šviežumą.

Ar yra alaus rūšių, į kurias dedama ne tik salyklo?

Gildijos nariai skirtingoms alaus rūšims naudoja skirtingus salyklus. Natūralūs salyklo pakeitimui (pvz. ryžiai, kukurūzai) nedideliais kiekiais gali būti naudojami ne dėl pigumo, nes jie nėra pigesni, o gerokai brangesni, bet dėl skonio, aromato ar spalvos. Pagal alaus reglamentą, alaus gamyboje galima naudoti iki 30 % nesalyklinių žaliavų.

Ar tiesa, jog į didžiųjų daryklų alų yra dirbtinai pridedama angliarūgštės (CO2), alus „užgazuojamas“?

Fermentacijos metu aluje pasigamina tiek daug angliarūgštės, kad dalį jos reikia išleisti į atmosferą arba panaudoti kitur. Išpilstant alų į butelius jos reikia tik tiek, kad angliarūgštė išstumtų deguonį iš butelio kaklelio, nes didžiausias alaus „priešas“ yra deguonis. Angliarūgštė taip pat naudojama baruose, kad sukeltų statinėje slėgį ir pakeltų alų į išpilstymo čiaupą, bet jokiu būdu ne alui „užgazuoti“ - juk šis gėrimas ir taip yra natūraliai „gazuotas“. Taip angliarūgštę naudoja visi aludariai, tiek didieji, tiek mažieji.

Ar tiesa, jog į pasaulinius konkursus siunčiamas specialiai virtas alus, o mūsų vartotojams pateikiamas „masinės“ gamybos?

Į parodas keliauja lygiai tas pat alus, kaip ir į kiekvienos parduotuvės lentynas. Nei viena darykla neturi galimybės virti alaus mažomis partijomis.

Tiems, kurie tvirtina priešingai, siūlytume patiems pabandyti išvirti ypatingą alaus partiją, pateikti ją konkursui ir laimėti. Tai būtų greičiausias būdas įsitikinti, jog tokie veiksmai paprasčiausiai neįmanomi.