NAUJIENOS

Lietuvos aludarių gildijos (LAG) iniciatyva atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 86 proc. alų vartojančių tautiečių renkasi vietinių gamintojų produkciją. Užsienietišką alų renkasi tik apie 4 proc. vartotojų. Dauguma – 83 proc. – alaus vartotojų taip pat mano, kad Lietuvos aludariai alų verda geriau senąsias aludarystės tradicijas išlaikiusiu būdu negu užsienio gamintojai.

„Gyventojų pasirinkimas akivaizdžiai yra Lietuvos aludarių naudai. Lietuviško alaus privalumai lyginant su atvežtiniu, be abejonės, yra šviežumas, vietinių žaliavų naudojimas ir tradiciniai gamybos būdai. To mūsų vartotojas, rinkdamasis alų, ir ieško“, – sakė LAG prezidentas Saulius Galadauskas.

Tyrimo duomenimis, lietuviai alų renkasi visų pirma pagal skonines savybes – šis kriterijus lemia net 81 proc. gyventojų pasirinkimą, o kaina yra mažiau svarbi – ją prioritetu nurodė 35 proc. respondentų. Lietuviai taip pat nėra stipriai prisirišę prie konkretaus alaus prekinio ženklo ar gamintojo – juos kaip lemiančius pasirinkimą kriterijus nurodė atitinkamai 15 ir 28 proc. respondentų.

„Lietuvoje vartotojas yra išrankus ir ieško kokybiško ir skoniu išsiskiriančio alaus. Atsižvelgiant į tai, šalies gamintojai per pastarąjį dešimtmetį gana stipriai išplėtė gaminamų alaus rūšių įvairovę. Tai lemia sėkmingą vietinių daryklų konkurenciją su užsienio gamintojais, kurie vis aktyviau veržiasi į Lietuvos rinką“, – sakė S. Galadauskas.

Vis dėlto, pasak S. Galadausko, kai kurie tyrimo metu atskleisti faktai buvo netikėti. „Labiausiai nustebino tai, kad net pusė lietuvių mano, kad alaus gamyba mūsų šalyje yra nereglamentuojama. Tai rodo, kad žmonėms trūksta informacijos apie oficialius teisinius aludarystės aspektus, nustatytus gamybos reikalavimus, kurie Lietuvoje yra vieni griežčiausių Europoje“, – sakė LAG prezidentas.

Tyrimas parodė, kad lietuviai yra geri alaus žinovai, moka įvertinti šio gėrimo kokybę. Pagrindines keturias alaus sudėtines dalis teisingai įvardino dauguma: vandenį (61 proc.), apynius (57 proc.), salyklą (70 proc.) ir mieles (59 proc.). LAG prezidento teigimu, tam, tikėtina, įtakos turi ilgametės Lietuvos aludarystės tradicijos ir individualus žmonių domėjimasis alumi. Tačiau penktadalis respondentų klaidingai mano, kad alaus gamyboje naudojamas spiritas, trečdalis – skonio ir aromato stiprikliai.

„Gaila, kad dalis vartotojų remiasi nepatikimais informacijos šaltiniais apie alų. Lietuvoje galiojančiame Alaus gamybos reglamente griežtai nurodoma, jog visos žaliavos, kurias galima naudoti alaus gamyboje, turi būti natūralios kilmės, nepaisant to, ar jis verdamas didelėje alaus darykloje, ar kaimo bravore. O jei alui gaminti pasitelkiamos kokios nors nereglamentuotos medžiagos, jis jau nebegali būti vadinamas alumi, o papildomos medžiagos privalo būti ženklinamos etiketėje“, – apie keliamus reikalavimus pasakojo S. Galadauskas.