„Valdžia, sumaniusi pabranginti alų, yra pasmerkta žlugti“, - rašė „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykių“ autorius Jaroslavas Hašekas. Atrodo, kad mūsų valdžiai žlugimas artėja neišvengiamai, mat ieškodama pinigų nurėžtoms pensijoms kompensuoti ši sumanė padidinti alkoholio akcizą, kuris nuo šių metų balandžio ir taip didės vykdant senesnius nutarimus.
Beje, didžiausią smūgį pajus silpnųjų gėrimų gamintojai, mat, pavyzdžiui, alaus pardavimai smuko jau pernai. Tai prognozuoja ir liūdną valdžios sumanymo baigtį, mat surinkti pakankamai lėšų pensijoms šiuo atveju būtų gana sudėtinga. Mintį apie alkoholio akcizo didinimą 20 procentų mestelėjo premjeras Algirdas Butkevičius, prieš tai kalbėjęs, jog apie mokesčių didinimą kol kas negalvojama.
Pasak premjero, artimiausiu metu, jau kovo mėnesį, planuojama pateikti ir priimti įstatymų projektus dėl akcizo didinimo alkoholiui. Jo nuomone, akcizo tarifą reikėtų didinti visam alkoholiui todėl, kad Lietuvoje suvartojama labai daug alkoholio vienam gyventojui. „Tikimės, kad alkoholio vartojimas sumažės, ir su šiuo blogiu mes šiek tiek pakovosime“, - sakė A.Butkevičius.
Šiuo atveju premjeras lyg ir prieštarauja pats sau, mat tikėdamasis, jog lietuviai ims mažiau gerti, jis pamiršta, jog tokiu atveju alkoholio bus perkama mažiau, nebus surenkama tiek akcizo, kiek tikėtasi, ir pinigų pensijoms kompensuoti vis tiek pritrūks.
Taip pat pamirštama, jog dar vienas akcizo alkoholiui didinimas yra kiek skubotas, mat jis ir taip didės jau šių metų balandžio 1 d. Beje, labiausiai nukentės silpnųjų alkoholinių gėrimų gamintojai, mat alaus akcizas didės 10 proc., sidro - net apie 50 proc. Tuo metu degtinės akcizas kils vos 1 proc.
Apie tai, kaip planuojamas papildomas akcizo alkoholiui didinimas paveiktų šalies rinką ir ar iš tiesų padėtų išspręsti pensininkų problemas, „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Lietuvos aludarių gildijos prezidentu Sauliumi Galadausku.
- Kaip reaguojate į valdžios planus ieškant pinigų pensijų kompensavimui 20 proc. didinti alkoholio akcizą?
- 2013 m. iš visų alkoholinių gėrimų akcizų buvo surinkta 804 mln. litų. Mano manymu, pensininkams reikia daugiau.
Iš alaus pernai buvo surinkta 133 mln. litų. Aludarystė yra vietinėmis žaliavomis ir vietine darbo jėga grįsta pramonė. Joje sunaudojama apie 60 tūkst. tonų salyklo, o tai yra apie 15 tūkst. ha pasėlio. Tai pagrindinis pajamų šaltinis šimtams ūkininkų.
Alaus pramonėje tiesiogiai dirba 3000 darbuotojų. Alaus suvartojimas Lietuvoje 2013-aisiais, lyginant su 2012 m., sumažėjo 6 proc. Tai vienintelė alkoholinių gėrimų kategorija, kurios suvartojimas ne didėjo, o mažėjo. Tai reiškia, kad 900 ha susitraukė miežių pasėliai. Kiek ūkininkų turi dėl to emigruoti? Jeigu dar reikėtų dėl to atleisti 180 žmonių, nes tai yra 6 proc., kiek iš jų emigruotų? Ačiū Dievui, ir hektarai ne iš vieno ūkininko, ir dar žmonių tiek daug atleisti nereikėjo.
Vis dėlto alaus pramonei, ypač mažiesiems, sunku, bankrotai stovi už durų. Ir jeigu padidins akcizą alui net 32 proc., kaip planuojama, nes 10 proc. juk jau didina nuo šių metų balandžio, negi valdžia įsivaizduoja, kad surinks tiek akcizo, kiek planuoja? Jokiu būdu.
Jau pernai alkoholinių gėrimų akcizo nebuvo surinkta tiek, kiek buvo planuota. Iš alaus 6 proc. akcizo surinkta mažiau nei planuota, nes 6 proc. krito pardavimai. Natūralu, kad kainai padidėjus, suvartojimas dar sumažės. Taigi skaičiuojant, kaip dabar skaičiuojama, tikrai neįmanoma tiek surinkti. Aritmetiškai 133 mln. litų padauginus iš 20 proc. ar 32 proc. tikėtis, kad tiek milijonų ateis į biudžetą, yra nerealu. Jeigu būtų didinama palaipsniui, kaip yra numatyta nuo balandžio 1-osios, tai būtų protingas subalansuotos akcizų politikos žingsnis. Bet toks staigus - 32 proc. didinimas, ypač mūsų pramonei, būtų labai skausmingas.
- Nuo balandžio akcizas didėja visoms alkoholio rūšims, tačiau skirtingai. Išeina taip, kad skatinama pereiti prie stipresnių alkoholinių gėrimų?
- Mes labai bijome jūsų minėtos tendencijos, nes visas pasaulis kovoja už tai, kad būtų vartojami silpnesni gėrimai. Jie vis tiek yra mažiau pavojingi.
- Tačiau valdžia sako, kad nori sumažinti alkoholio vartojimą.
- Aš sutinku, kad visų valdžių polinkis yra mažinti alkoholio suvartojimą. Bet reikia tai daryti protingai ir savęs neapgaudinėti. Tai, kad sumažės suvartojimas legalaus alaus, nereiškia, kad tokiu kiekiu mažiau bus suvartojama absoliutaus alkoholio. Tiesiog dalis vartotojų migruos į pigesnes alternatyvas. Šešėliniam alkoholiui juk nepadidins akcizo. Dalis vartotojų nukeliaus į šešėlinę rinką, taip pat ir dalis smulkiųjų aludarių prieš bankrotą dar gali pabandyti pasipraktikuoti ir šešėlinėje rinkoje - kaimo krautuvėlėse ar aludėse, kurias kartais girdyklomis vadina.
Tai taip, oficialiai bus suvartojama mažiau, tačiau realiai - nieko panašaus. Tik tai kad valstybė negaus pajamų.
- Dabar atrodo, kad visada viską turime daryti draudimais. Kai tik prireikia pokyčių, draudžiame, didiname kainas, keliame mokesčius, tačiau negalvojame apie kultūrą, užimtumą.
- Šios srities skatinimas būtų tikrai gerai.
Antras dalykas - šešėlyje juk pinigų yra. Ir tikrai tiek, kad būtų galima kompensuoti visas pensijas. O būtent akcizų didinimas šešėlį ir skatina. Alui taip pat šešėlis grėsmė yra. Ne tik cigaretėms ir degtinei.
- Ne paslaptis, kad tie vartotojai, kurie ieško pigiausių ir stipriausių gėrimų, gali dažniau linkti ir į dar vieną sritį - įvairius ploviklius ir skalavimo skysčius, kuriems akcizai nėra taikomi, nors seniai žadama.
- Nors ir maža dalis, bet yra ir tokių variantų. Būtų labai teisinga apmokestinti akcizais ir tokius pakaitalus, nes tikrai yra dalis juos vartojančių.
- Tikitės, kad valdžia nesiims skubotų sprendimų?
- Tikiuosi, kad bus tariamasi, klausomasi argumentų. Tikiuosi, kad bus protinga, subalansuota ir ilgalaikė kėlimo politika. Tokia, kurią gali prognozuoti verslas ir prisitaikyti. Tada viskas bus gerai.
88,6 - tiek milijonų litų šiais metais bus skirta pensijoms kompensuoti. Planuojama, kad iš viso kompensacijoms prireiks 443 mln. litų.
Šaltinis: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/brangesnis_alus_pensiju_neisgelbes/